Neutrofilai yra viena iš baltųjų kraujo kūnelių rūšių. Jie padeda organizmui greitai reaguoti į infekciją, audinių pažeidimą ir uždegimą.
Pakitusį rodiklį žmonės dažnai pamato bendrame kraujo tyrime. Šalia gali būti nurodyta NEUT%, NEUT# arba absoliutus neutrofilų skaičius. Vienas skaičius parodo procentinę dalį, kitas – realų ląstelių kiekį kraujyje.
Nei padidėję, nei sumažėję neutrofilai savaime nėra diagnozė. Rezultatas vertinamas kartu su leukocitais, kitais kraujo rodikliais, simptomais, vartojamais vaistais ir ankstesniais tyrimais.
Svarbu: šis tekstas skirtas bendrai informacijai. Jis nepakeičia gydytojo konsultacijos ir individualaus tyrimų vertinimo.
Kas yra neutrofilai?
Neutrofilai priklauso leukocitams, tai yra baltiesiems kraujo kūneliams. Jie gaminami kaulų čiulpuose ir cirkuliuoja kraujyje.
Infekcijos ar audinių pažeidimo metu neutrofilai keliauja į pažeistą vietą. Ten jie fagocituoja mikroorganizmus ir ląstelių liekanas. Paprastai tariant, neutrofilai juos apgaubia ir sunaikina.
Visuotinė lietuvių enciklopedija neutrofilus apibūdina kaip gausius ir judrius leukocitus. Jie dalyvauja organizmo apsaugoje ir greitai pasiekia infekcijos židinį.
Neutrofilai ypač svarbūs kovojant su bakterinėmis ir grybelinėmis infekcijomis. Tačiau jų skaičius gali keistis ir dėl neinfekcinių priežasčių.
Kaip neutrofilai žymimi kraujo tyrime?
Laboratorijos gali naudoti kelis žymėjimus. Dažniausiai matomi NEUT, NEU, NEUT% ir NEUT#.
| Rodiklis | Ką jis parodo? | Kaip dažniausiai pateikiamas? |
|---|---|---|
| NEUT% | Neutrofilų dalį tarp visų leukocitų | Procentais |
| NEUT# arba NEUT abs. | Absoliutų neutrofilų kiekį kraujyje | ×109/l |
| ANC | Absoliutų neutrofilų skaičių | Ląstelėmis/µl arba ×109/l |
NEUT% ir NEUT#: kuo šie rodikliai skiriasi?
NEUT% parodo santykį. Jis atsako į klausimą, kokią visų leukocitų dalį sudaro neutrofilai.
NEUT# parodo absoliutų kiekį. Vertinant neutropenijos riziką, šis skaičius dažnai yra svarbesnis už procentą.
Pavyzdžiui, neutrofilų procentas gali būti mažesnis, tačiau absoliutus kiekis dar gali patekti į laboratorijos normą. Taip nutinka, kai bendras leukocitų skaičius yra didesnis.
„MedlinePlus“ kraujo formulės aprašyme pabrėžiama, kad tyrimas gali pateikti ir kiekvienos leukocitų rūšies procentą, ir jos absoliutų kiekį.
Kaip apskaičiuojamas absoliutus neutrofilų skaičius?
Jeigu laboratorija nepateikia NEUT#, absoliutų kiekį galima apytiksliai apskaičiuoti. Leukocitų skaičius dauginamas iš neutrofilų procento.
Pavyzdys: leukocitai 4,0 ×109/l, neutrofilai 35 proc. Absoliutus kiekis būtų apie 1,4 ×109/l.
Laboratorijos atsakyme gali būti atskirai nurodyti segmentuoti ir lazdeliniai neutrofilai. Tokiu atveju vertinama abiejų dalių suma.
Kokia yra neutrofilų norma?
Suaugusiesiems dažnai taikoma apatinė absoliutaus neutrofilų kiekio riba yra apie 1,5 ×109/l. Viršutinė riba skirtingose laboratorijose gali skirtis.
Dažnas orientacinis intervalas yra maždaug 1,5–8,0 ×109/l. Procentinė dalis dažnai siekia apie 40–70 proc. visų leukocitų.
Šie skaičiai nėra universalūs. Normos priklauso nuo laboratorijos metodo, amžiaus, nėštumo, kilmės ir kitų veiksnių. Todėl pirmiausia reikia žiūrėti į atsakyme pateiktą atskaitos intervalą.
MSD medicinos žinyne nurodoma, kad neutrofilų skaičius gali pastebimai svyruoti per trumpą laiką. Jam įtakos turi aktyvumas, nerimas, infekcija ir vartojami vaistai.
Ką reiškia padidėję neutrofilai?
Padidėjęs neutrofilų kiekis vadinamas neutrofilija. Dažniausiai tai yra organizmo reakcija į infekciją ar uždegimą.
Vien tik padidėję neutrofilai neparodo tikslios priežasties. Gydytojas vertina simptomus, bendrą leukocitų skaičių, CRB, kraujo formulę ir kitus tyrimus.
Dažniausios neutrofilijos priežastys
- bakterinė ar kita infekcija;
- ūmus arba lėtinis uždegimas;
- trauma, nudegimas ar audinių pažeidimas;
- stiprus fizinis krūvis ar stresas;
- kortikosteroidai ir kai kurie kiti vaistai;
- rečiau – kaulų čiulpų ar kraujo ligos.
„Merck Manual“ tarp dažnų priežasčių mini infekcijas, traumas, uždegimines ligas ir kai kuriuos vaistus. Dažniausia priežastis yra normali organizmo reakcija į infekciją.
Po intensyvios treniruotės neutrofilų kiekis gali trumpam padidėti. Todėl pavienį nedidelį nukrypimą verta vertinti ramiai ir atsižvelgti į tyrimo aplinkybes.
Didesnį dėmesį reikia skirti ilgai išliekančiai neutrofilijai. Taip pat svarbūs ryškūs kitų kraujo rodiklių pokyčiai ir neaiškūs simptomai.
Ką reiškia sumažėję neutrofilai?
Sumažėjęs absoliutus neutrofilų skaičius vadinamas neutropenija. Kuo neutrofilų mažiau, tuo didesnė kai kurių infekcijų rizika.
Lengvas sumažėjimas gali būti laikinas. Jis kartais nustatomas po virusinės infekcijos arba vartojant tam tikrus vaistus.
Neutropenijos sunkumo laipsniai
| Laipsnis | Absoliutus neutrofilų skaičius | Bendra reikšmė |
|---|---|---|
| Lengva | 1,0–1,5 ×109/l | Infekcijų rizika dažnai padidėja nedaug |
| Vidutinė | 0,5–1,0 ×109/l | Infekcijų rizika tampa reikšmingesnė |
| Sunki | Mažiau nei 0,5 ×109/l | Galimos greitai progresuojančios infekcijos |
Ši klasifikacija yra orientacinė. Individuali rizika priklauso ir nuo neutropenijos trukmės, kitų ligų bei gydymo.
Dažniausios neutropenijos priežastys
- virusinės infekcijos;
- chemoterapija arba spindulinis gydymas;
- kai kurie antibiotikai, vaistai nuo skydliaukės ligų ir kiti preparatai;
- autoimuninės ligos;
- kaulų čiulpų veiklos sutrikimai;
- padidėjusi blužnis;
- vitamino B12, folatų ar vario trūkumas;
- sunki arba ilgalaikė nepakankama mityba.
MSD žinynas nurodo, kad vitamino B12 ar folatų trūkumas gali sutrikdyti kraujo ląstelių gamybą. Tuomet neutropenija dažnai pasireiškia kartu su makrocitine anemija.
Vienas pakitęs tyrimas dar neatskleidžia priežasties. Kartais gydytojas rekomenduoja pakartoti bendrą kraujo tyrimą ir įvertinti ankstesnius rezultatus.
Kada dėl neutrofilų pokyčių reikia kreiptis į gydytoją?
Skubumas priklauso nuo absoliutaus neutrofilų kiekio ir savijautos. Nedidelis nukrypimas be simptomų dažnai vertinamas planine tvarka.
Skubiai kreipkitės medicinos pagalbos, jeigu žinote apie neutropeniją ir atsirado:
- 38 °C ar aukštesnė temperatūra;
- šaltkrėtis;
- dusulys arba greitai blogėjanti savijauta;
- stiprus gerklės skausmas;
- skausmingos burnos žaizdelės;
- skausmingas šlapinimasis;
- paraudusi, skausminga ar pūliuojanti žaizda.
JAV Nacionalinis vėžio institutas rekomenduoja gydomiems nuo vėžio žmonėms apie 38 °C ar aukštesnę temperatūrą pranešti nedelsiant. Chemoterapijos metu karščiavimas ir neutropenija gali būti skubi būklė.
Planinė gydytojo konsultacija taip pat svarbi, kai rodiklis išlieka pakitęs. Kreiptis verta ir tada, kai dažnai kartojasi infekcijos, krenta svoris ar atsiranda neaiškus silpnumas.
Ar maisto papildai gali padidinti neutrofilų skaičių?
Nėra universalaus nereceptinio papildo, kuris patikimai normalizuotų neutrofilus visais atvejais. Papildai gali būti prasmingi tik tada, kai nustatytas konkretus maistinės medžiagos trūkumas.
Jeigu neutropeniją sukėlė infekcija, vaistas, autoimuninė liga ar kaulų čiulpų sutrikimas, vitaminai priežasties neišspręs. Tokiais atvejais gydymas priklauso nuo diagnozės.
Kada gali būti aktualūs vitaminas B12, folatai ar varis?
Vitamino B12, folatų ir vario trūkumas gali būti susijęs su sumažėjusia kraujo ląstelių gamyba. Todėl gydytojas gali skirti šių medžiagų tyrimus.
Papildymas prasmingas, kai trūkumas patvirtintas tyrimais arba jį pagrįstai įtaria specialistas. Folatų nereikėtų pradėti vartoti didelėmis dozėmis neįvertinus vitamino B12.
MSD megaloblastinės anemijos apžvalgoje rekomenduojama vertinti ir vitaminą B12, ir folatus. Vitamino B12 trūkumas gali sukelti neurologinių simptomų, todėl vien folatų vartoti aklai nereikėtų.
Patvirtinus trūkumą, tinkamą produktą galima rinktis vitaminų ir mineralų kategorijoje. Vertinkite veikliąją medžiagą, dozę ir specialisto rekomendaciją.
Platesnės sudėties pasirinkimas yra „Healthy Choice“ multivitaminų ir mineralų kompleksas. Jis neturėtų būti laikomas neutropenijos gydymu.
Jeigu tyrimais nustatytas vario trūkumas, gydytojas gali rekomenduoti atskirą preparatą. „Trace Minerals Ionic Copper“ porcijoje yra 3 mg vario. Tai 333 proc. referencinės maistinės vertės, todėl savarankiškai jo vartoti nereikėtų.
Kodėl nereikėtų aklai vartoti cinko?
Cinkas prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos. Tačiau daugiau cinko nebūtinai reiškia geresnius neutrofilų rodiklius.
Didelės cinko dozės gali mažinti vario pasisavinimą. Ilgainiui tai gali sukelti vario trūkumą, o šis gali būti susijęs su neutropenija.
JAV Nacionalinių sveikatos institutų maisto papildų biuras nurodo, kad per didelis cinko vartojimas gali sukelti vario trūkumą. Todėl kelių papildų sudėtis turi būti vertinama kartu.
Praktiškai tai reiškia paprastą taisyklę: nevartokite kelių produktų su cinku vienu metu, nepatikrinę bendros paros dozės.
Ką daryti gavus pakitusį neutrofilų rezultatą?
- Patikrinkite, kuris rodiklis pakitęs. NEUT% ir NEUT# nėra tas pats.
- Palyginkite su laboratorijos norma. Interneto lentelė negali pakeisti konkretaus tyrimo intervalo.
- Įvertinkite savijautą. Karščiavimas ir ryškus silpnumas keičia situacijos skubumą.
- Peržiūrėkite aplinkybes. Svarbios nesenos infekcijos, treniruotės, stresas ir vartojami vaistai.
- Nenutraukite vaistų savarankiškai. Dėl galimo šalutinio poveikio kreipkitės į gydytoją.
- Nepradėkite didelių papildų dozių aklai. Pirmiausia reikia nustatyti, ar yra trūkumas.
- Laikykitės gydytojo plano. Gali būti rekomenduotas pakartotinis BKT ar papildomi tyrimai.
Esmė trumpai apie neutrofilus
Neutrofilai yra svarbi įgimto imuniteto dalis. Jie greitai reaguoja į infekciją ir audinių pažeidimą.
Rezultatą geriausia vertinti pagal absoliutų kiekį, laboratorijos normą ir bendrą kraujo vaizdą. Padidėjimas dažnai susijęs su infekcija ar uždegimu. Sumažėjimas gali būti laikinas, tačiau kartais reikalauja išsamesnio ištyrimo.
Maisto papildai tinka ne kiekvienam atvejui. Jie gali būti naudingi, kai patvirtintas vitamino B12, folatų ar vario trūkumas. Savarankiškas didelių cinko dozių vartojimas gali būti priešingas tam, ko siekiama.
Jeigu tyrimai patvirtino trūkumą ir specialistas rekomendavo papildymą, peržiūrėkite „Sportofaze.lt“ vitaminus ir mineralus. Rinkitės pagal sudėtį ir dozę, o ne pagal pažadą „stiprinti imunitetą“.
Dažniausiai užduodami klausimai apie neutrofilus
Dažna apatinė absoliutaus kiekio riba yra apie 1,5 ×10⁹/l. Viršutinė riba priklauso nuo laboratorijos. Visada vadovaukitės konkretaus tyrimo atskaitos intervalu.
Vertinant neutropeniją, dažniausiai svarbesnis absoliutus neutrofilų kiekis, žymimas NEUT# arba ANC. Procentas gali kisti dėl kitų leukocitų pokyčių.
Ne. Juos gali padidinti uždegimas, trauma, fizinis krūvis, stresas, kortikosteroidai ir kitos priežastys.
Ne. Lengvas sumažėjimas gali būti laikinas. Rizika didėja, kai absoliutus kiekis labai mažas, pokytis užsitęsia arba atsiranda karščiavimas.
Tarp galimų mitybinių priežasčių minimi vitamino B12, folatų ir vario trūkumai. Juos reikėtų patvirtinti tyrimais.
Cinkas palaiko normalią imuninės sistemos veiklą, bet nėra universalus neutropenijos gydymas. Didelės dozės gali mažinti vario pasisavinimą.
Esant žinomai neutropenijai, ypač po chemoterapijos, 38 °C ar aukštesnė temperatūra reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.
