Kraujo spaudimas: normos, matavimas, rizikos ir gydymo tikslai

Kraujo spaudimas – vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Per aukštas ar per žemas spaudimas ilgainiui pažeidžia širdį, smegenis, inkstus ir kraujagysles. Nors daugelis žino terminą „120/80“, šiuolaikinės gairės pateikia tikslesnius normų intervalus pagal amžių ir riziką.

Šis gidas parengtas remiantis Europos hipertenzijos (ESH) ir Kardiologų (ESC) 2024–2025 m. gairėmis, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis bei naujausiais klinikiniais tyrimais.

Kas yra kraujo spaudimas ir nuo ko jis priklauso?

Ką reiškia viršutinis ir apatinis spaudimas?

Sistolinis (viršutinis) spaudimas – jėga, kuria širdis pumpuoja kraują į arterijas. Diastolinis (apatinis) – slėgis arterijose tarp dūžių, kai širdis ilsisi. Normalus spaudimas yra pusiausvyra tarp šių dviejų verčių.

Kas lemia kraujo spaudimo svyravimus?

Trumpalaikiai svyravimai normalūs – juos lemia stresas, kofeinas, miegas, fizinis aktyvumas ar net kalbėjimas matuojant. Tačiau nuolat padidėjęs arba per žemas spaudimas signalizuoja apie sisteminius pokyčius.

Koks yra sveikas kraujo spaudimo intervalas?

Pagal ESH/ESC 2024 gaires, optimalus spaudimas – 110–129/70–79 mmHg. Vertės virš 140/90 jau laikomos hipertenzija.

Normalus kraujo spaudimas pagal amžių ir sveikatos būklę

Naujausios ESH/ESC 2024 gairės

2024 m. gairės pabrėžia, kad amžius svarbus, bet tikslas turėtų būti individualizuotas pagal širdies-kraujagyslių riziką ir gretutines ligas.

Lentelė: kraujo spaudimo klasifikacija

Kategorija	Sistolinis (mmHg)	Diastolinis (mmHg)
Optimalus	<120	<80
Normalus	120–129	80–84
Aukštas normalus	130–139	85–89
1 laipsnio hipertenzija	140–159	90–99
2 laipsnio hipertenzija	160–179	100–109
3 laipsnio hipertenzija	≥180	≥110

Tikslai pagal amžių ir rizikos lygį

Grupė	Tikslinis spaudimas
<65 metų	<130/80 mmHg (jei toleruoja)
65–79 metų	<140/80 mmHg
>80 metų	140–150/80–85 mmHg
Aukštos rizikos (diabetas, inkstų ligos)	<130/80 mmHg

Aukštas ir žemas kraujo spaudimas – ką tai reiškia?

Hipertenzijos klasifikacija

Nuolat padidėjęs kraujo spaudimas vadinamas arterine hipertenzija. Pagrindinės priežastys – paveldimumas, druskos perteklius, antsvoris, nejudrumas, rūkymas, stresas.

Žemo kraujo spaudimo požymiai ir priežastys

Hipotenzija (<90/60 mmHg) gali būti natūralus variantas arba atsirasti dėl dehidratacijos, mažo svorio, hormonų disbalanso. Simptomai – galvos svaigimas, silpnumas, šaltos rankos, neryškus matymas.

Kada reikia gydymo, o kada pakanka gyvensenos pokyčių

• 140–159/90–99 mmHg – pirmiausia taikomi gyvensenos pokyčiai 3–6 mėn.
• ≥160/100 mmHg – rekomenduojamas medikamentinis gydymas.
• Jei pacientas turi diabetą, inkstų ligas ar širdies nepakankamumą, gydymas pradedamas anksčiau.

Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą namuose

Matavimo sąlygos ir dažnumas

• Ilsėkitės bent 5 min. prieš matavimą.
• Sėdėkite tiesiai, alkūnė širdies lygyje.
• Nematokite iškart po kavos, rūkymo ar fizinio krūvio.
• Matuokite 2 kartus ryte ir vakare, 3–7 dienas iš eilės.

Dažniausios klaidos

• Per ankšta arba laisva manžetė.
• Kalbėjimas matavimo metu.
• Matavimas ant rūbų.

Ambulatorinis 24h matavimas (ABPM)

Gydytojai dažnai rekomenduoja 24 val. stebėjimą, kuris leidžia įvertinti paros svyravimus ir „baltos chalatų hipertenziją“.

Gyvensenos ir mitybos įtaka kraujo spaudimui

Druska, svoris, miegas ir stresas

• Druskos suvartojimą sumažinkite iki <5 g/dienai.
• Kiekvienas -5 kg svorio mažina spaudimą apie 4–5 mmHg.
• Streso valdymas ir kokybiškas miegas tiesiogiai veikia spaudimo stabilumą.

Fizinis aktyvumas

Rekomenduojama bent 150 min. vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę – pėsčiomis, dviračiu, plaukimas ar jėgos treniruotės 2–3 k./sav.

Produktai, naudingi širdžiai ir kraujagyslėms

• Burokėliai, špinatai, žalios daržovės (nitratų šaltinis)
• Riebi žuvis (omega-3 riebalų rūgštys)
• Avižos, grikiai, alyvuogių aliejus

Maisto papildai, kurie gali padėti palaikyti normalų kraujo spaudimą

Magnis ir kalis

Tyrimai rodo, kad pakankamas magnio kiekis padeda palaikyti normalią kraujagyslių tonusą ir širdies ritmą (PubMed, 2024). Kalis mažina druskos poveikį – jį gausite iš bananų, avokadų, špinatų ir bulvių.

---

Omega-3 riebalų rūgštys

Keli Cochrane apžvalgų tyrimai rodo, kad 2–3 g/dieną EPA ir DHA gali sumažinti sistolinį spaudimą 2–4 mmHg. Puikus pasirinkimas – žuvų taukai arba linų sėmenų aliejus.

---

Kofermentas Q10, česnako ekstraktas, burokėlių nitratai

Šie papildai gali palaikyti kraujagyslių elastingumą ir azoto oksido gamybą. Pvz., česnako ekstraktas ir burokėlių sultys turi natūralių nitratų, padedančių mažinti kraujagyslių pasipriešinimą.

Visada pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami vartoti papildus, jei vartojate vaistus.

---

Kada kreiptis į gydytoją kai turimas aukštas kraujo spaudimas?

Pavojingi simptomai

• Nuolatinis spaudimas ≥140/90 mmHg
• Galvos skausmai, svaigimas, dusulys, regos pablogėjimas
• Krūtinės skausmas ar nereguliarus pulsas

Profilaktiniai tyrimai

• EKG (širdies ritmas ir laidumas)
• Kreatininas, kalis, lipidograma
• Gliukozė, šlapimo tyrimas

SCORE2 rizikos vertinimas

Pagal ESC sistemą įvertinamas 10 m. širdies ir kraujagyslių įvykių pavojus. Tai padeda nustatyti, ar pakanka gyvensenos pokyčių, ar reikalingi vaistai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie aukštą kraujo spaudimą

Išvados ir rekomendacijos apie kraujo spaudimą

Kraujo spaudimas – tai rodiklis, kurį būtina stebėti visą gyvenimą. Laiku pastebėtas nukrypimas leidžia išvengti širdies, inkstų ir smegenų ligų.
Svarbiausia – reguliarus matavimas, sveika gyvensena, subalansuota mityba ir atsargus, bet pagrįstas papildų vartojimas.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Išoriniai šaltiniai:

ESC gairės – kardiovaskulinės rizikos vertinimas